Mokesčio mokėtojai
1. Žemės
savininkas – fizinis asmuo ir juridinis asmuo.
2.
Kolektyvinio investavimo subjekto, kuris nėra juridinis asmuo, žemės
savininkams šio įstatymo nustatytas prievoles vykdančiu ir teises
įgyvendinančiu asmeniu (mokesčio mokėtoju) yra šio kolektyvinio investavimo
subjekto valdymo įmonė.
Mokesčio objektas
Fiziniams ir
juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti
privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje
įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka.
Mokesčio
tarifai
Nuo 0,01
procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės.
Konkrečius
žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai.
Mokestinė vertė
1. Žemės
vidutinė rinkos vertė,
2. Gali būti
laikoma ir žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, jeigu:
a) Registrų
centro nustatyta žemės vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualiu žemės
vertinimu nustatytos žemės vertės daugiau kaip 20 procentų ir
b) Registrų
centro nustatytos žemės vidutinės rinkos vertės ir individualiu žemės vertinimu
nustatytos žemės vertės skirtumas susidarė ne dėl žemės naudojimo ne pagal
numatytą paskirtį, būdą, pobūdį, disponavimo ja suvaržymų dėl hipotekos ar kitų
savininko prievolių, ir
c)
individualaus žemės vertinimo ataskaita atitinka Vyriausybės nustatytus
reikalavimus.
3. Žemės ūkio
paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra
jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės
vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35
Pagrindinės lengvatos ir išimtys
Žemės
mokesčio nemoka:
1.
užsienio
valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės
tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės,
2.
bankrutavusios
įmonės,
3.
Lietuvos
bankas,
4.
žemės
savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės
teise turimus žemės sklypus neviršija 5 litų.
Žemės mokesčiu
neapmokestinama:
1.
bendro
naudojimo kelių užimta žemė;
2.
mėgėjiško
sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė;
3.
fiziniams
asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų
ir kuriems nustatytas 0 — 40 procentų darbingumo lygis, arba kurie yra sukakę
senatvės pensijos amžių ar yra
nepilnamečiai vaikai. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantys
keli žemės sklypai, esantys tos pačios savivaldybės teritorijos vietovėse
(vietovėje), kurioms (kuriai) nustatytas vienodas neapmokestinamasis žemės
sklypo dydis, šiuo atveju laikomi vienu žemės sklypu. Jeigu fizinis asmuo turi
teisę į mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, taikoma didžiausia
lengvata vienam žemės sklypui. Taikant šią nuostatą, šeima laikomi
sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir su jais
gyvenantys jų vaikai (įvaikiai, posūniai, podukros), iki jiems sukaks 18 metų,
o prie darbingų asmenų nepriskiriami švietimo įstaigų dieninių skyrių
moksleiviai ir studentai;
4.
. nacionalinių parkų, regioninių
parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių,
zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių
teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančias
žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą
žemę;
5.
vandens
telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė;
6.
gamtos
paminklų žemė, išskyrus užstatytų teritorijų ir kelių užimtą žemę;
7.
į
Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių (išskyrus senamiesčių
kultūrinius sluoksnius) ir memorialinių (neveikiančių kapinių ir laidojimo
vietų) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė, išskyrus
minėtose teritorijose esančių užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą
žemę;
8.
į
Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės
nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir
etnografinių kaimų teritorijose, esančių etnografinių sodybų žemė;
9.
Ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė – tris
mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo. Tokio pobūdžio
lengvata, įskaitant iki šio įstatymo įsigaliojimo taikytą, tam pačiam asmeniui
taikoma tik vieną kartą.
Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita
sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti