Energetinio naudingumo sertifikatas

Kol kas šiai dienai primygtinai jo (energetinio naudingumo sertifikato) niekas nereikalauja, bet greitoje ateityje - be jo bus nei žingsnio.


Energinio naudingumo sertifikavimas – tai procesas, kurio metu nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas (energinis sertifikatas)

Kokiais atvejais jis reikalingas?

1. Užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą prieš surašant statybos užbaigimo aktą.


2. Užbaigus pastatų rekonstravimą, atnaujinimą, kapitalinį remontą, kai pagerinama pastato atitvarų ir inž. sistemų fizinės ir energetinės savybės. Pagerinimo darbų kaina sudaro daugiau kaip 25 proc. pastato vertės, neįskaitant sklypo, ant kurio stovi, vertės.


3. Parduodant ar išnuomojant pastatus, jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas).4. Didesniems kaip 500 kv.m. (nuo 2015.07.09 250 kv.m.) naudingo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatams.

Minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi:

1. pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda;
2. maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;
3. laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;
4. nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams;
5. atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;
6. poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;
7. nešildomiems pastatams.